Cili eshte ndryshimi midis nje hackeri dhe nje crackeri ? 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Cili eshte ndryshimi midis nje hackeri dhe nje crackeri ? 2

Mesazh nga ultimo101 prej Sun Dec 07 2008, 13:31

Cila ėshtė diferenca nė mes tė Hacker-ve dhe Cracker-ve?

Shumė
artikuj(e sidomos nė Internet) janė shkruarė rreth dallimit nė mes tė
hacker-ve dhe Cracker-ve. Nė kėto artikuj, autoret shpesh mundohen tė
pėrmisojn konceptin e gabuar qė egziston nė publikė. Pėr shumė vite,
mediat amerikane nė mėnyre tė pėrgjithshme e kanė pėrdorur fjalen
Hacker ku nė tė vėrtet mendohet pėr Cracker. Kėshtu qė tani publiku
amerikane por edhe mė gjėrė tani besojnė qė hacker ėshtė dikush qė
thyen sistemet kompjuterike. Kjo ėshtė e pavėrtet dhe i keqinterpreton
shumė hacker-a tė talentuar.Egzistojn disa teste tradicionale qė
vendosin rreth dallimit nė mes tė hacker-it dhe cracker-it. Mė poshtė
po e paraqesim dy difenicionet e pėrgjithshme rreth kėtyre dy termave
tė stėrpėrdorura nė botėn e informatikes:*Hacker ėshtė personi qė nė
mėnyrė intenzive dinė pėr punėn e sistemeve operative. Nė tė shumten e
rasteve, hacker-et janė programer. Kėshtu qė, hacker-et kanė njohuri tė
avancuar tė sistemeve operative dhe gjuhėve programuese. Ata mund ti
dallojnė vrimat (Holes) brenda pėr brenda sistemeve operative dhe
arsyjet e egzistimit tė vrimave tė tilla. Hacker-et vazhdimisht
kėrkojnė njohuri tė reja, lirishtė i ndajnė njohurit dhe zbulimet e
tyre me tė tjerėt dhe asnjėheri qėllimisht nuk i shkatrojnė tė dhėnat e
tė tjerėve.*Cracker ėshtė personi qė thyen apo pėr ndryshe dhunon
intergritetin e rrjetave kompjuterike, me pėrmbajtje te dėmshme
(psh:virus etj). Cracker-et, pasi qė hynė nė mėnyre tė paautorizuar
shkatrojnė tė dhėna vitale, refuzojn shėrbimet legjitime tė pėrdoruesve
apo rėnjėsisht shkaktojn probleme pėr qėllime tė tyre. Cracker-et
munden leht tė dallohen pasi qė veprimet e tyre janė keqbėrse.
Kėto
difinocione janė adekuate dhe mund tė pėrdoren nė pėrgjithesi. Nė fund
tė fundit, edhe hacker-et por edhe Cracker-et janė qenje njerzore ,
krijesa tepėr komplekse qė ti pėrmbahen njė rregulle tė vetme. Mėnyra
mė e letė qė ti dallojm kėta individ ėshtė qė ta kuptojm motivet dhe
mėnyren e tyre tė jetesės. Do t'ja filloja me hacker-et.Qė tė kuptohsh
hacker-et sė pari duhesh tė dishė se qka ata bėjn. Qė ta kuptojmė kėtė
shkurtimishte do ti diskutojmė mė poshtė gjuhėt programuese.
Gjuhet Programuese
Gjuha
programuese ėshtė ē'farė do bashksieve e librarive apo instrukscioneve
qė kur tė rrenditen nė mėnyre tė duhur dhe tė kompaljohen (compiled),
mund tė krijojn programe kompjuterike funksionale. Blloqet ndėrtuese tė
ē'farė do gjuhe programuese kurr renjėsisht nuk ndryshojnė. Kėshtu qė
ēdo program i ka tė pėrbashket disa pjesė dhe direktiva qė nuk
ndryshojnė me ndryshimin e sintakses. si p.sh.*Librarit e gjuhes --
Kėto janė funksione tė gatshme tė cilat bėjn disa veprime qė janė tė
pėrfshira nė ēdo gjuhe programuese. Ato i ofrohen programerit kėshtu qė
ai apo ajo mund tė koncetrohen nė tė tjera funksione.*Compilers -- janė
programe software tė cilat i shėndrojn (konvertojn) kodet e shkruara tė
programerve nė format ekzekutues, tė pėrshtatshme pėr pėrdorimin e
porgramit. Mė thjesht, compilers bėjn shndrimin e gjuhes sė lart
programues (high-level language), qė e kupton programeri, nė gjuhe e
makines (machine language)-qė e kupton kompjuteri. Programerit nuk ju
ka dhėnė asgjė mė shume se gjuha programuese (si dhe tė dhėna rreth
sintakses sė asaj gjuhes). Se ēka do tė ndodhė mė tutje varet nga
programeri. Programeri programon qė tė meson apo krijon, pėr profit apo
jo. Mbrenda procesit tė mėsimit dhe krijimit programeri aplikon njė
element magjik, mbrenda librarive tė gjuhes dhe kompajlerit, e qė ėshtė
imagjinata.
Hacker-et modern, megjithat, hyn akoma mė thellė. Ata e
provojnė sistemet, shpesh nė njė nivel mikrokosmik, duke gjetur vrima
(holes) nė sisteme dhe gabimet eventuale nė logjik. Ata shkruajn
programe qė ta kontrollojn interigritetin e programeve tjera. Kėshtu qė
kur hacker-i krijon njė program qė automatikisht ta kontrollon
strukturen e siguris sė kompjuterve, kjo pėrfaqėson njė dėshir pėr njė
program nga ai qė egziston. Ėshtė nje krijim dhe njė pėrmisim nėpėrmjet
procesit tė analizimit.Nė tė kundėrten, cracker-et shumė rallė (apo
hiq) shkruajnė programe tė tyre. Nė vend tė kėsaj ata luten, huazojn,
apo edhe vjedhin mjete tė tė tjerėve. Ata i pėrdorin kėto mjete jo qė
ta pėrmisojn sigurin e Internetit por ta shkatrojn atė. Ata kanė ndosha
teknik por rallė kanė aftėsi programues apo imagjinuese. Ata i mėsojn
tė gjitha vrimat(holes) dhe me prjashtime mund tė jenė tė talentuar nė
ushtrimin e artit tė tyre tė errėt, por ata mbesin tė kufizuar nė
njohuri. Njė cracker i vėrtet nuk krijon asgjė por shkatron shumė.
Kėnaqesia mė e madhe e tina vjen nga shkatrimi apo ndikimi nė shėrbimet
kompjuterike tė tė tjerėve.Ky ėshtė dallimi nė mes tė hacker-it dhe
cracker-it. Qė tė dytė kanė forca tė fuqishme nė Internet, dhe qė tė dy
do tė mbijetojnė. Dhe qė mesigur qė keni arriturė qėllimin deri mė tani.

PSE CRACKER-ET EGZISTOJN?
Cracker-et
egzistojn sepse duhet tė egzistojnė. Sepse natyra e njeriut ėshtė
shpesh e frenketuar nga dėshira qė tė shkatroj nė vend qė tė krijoj.
SITUATA SOT: RRJETI NĖN LUFTE:
Sisuata
sot ėshtė pak a shumė e ndryshme nga ajo e 10 viteve mė parė. Gjatė
kėsaj periudhe tė 2 grupet janė grupuar nė grupe kundėrshtare. Rrjeti
ėshtė tani nė lufte e kėta janė ushtarėt. Cracker-et mundohen tėrė
kohen qė tė demtojn kurse hacker-et punojn vyshėm qė tė krijojnė metoda
tė rreja tė siguris dhe nė kėtė mėnyre ta ndalin hovin e cracker-ve.
Kush do tė fitoj?
Ėshtė
herėt qė tė thuhet. Beteja mėsigur qė do tė vazhdoj edhe nė dekadat e
ardhshme.Cracker-et mėgjithat po e humbin bėtejen, sepse bizniset e
mėdhaja kanė pėrfshire rrjetin (Internetin), dhe kėrkesat pėr mjete tė
siguris ėshtė shtuar nė mėnyre dramatike.Cracker-et kėshtu do tė
ballafaqohen mė peripeci tjera me kohėn.
HACKER-ET:
Duhet ta
pėrfundoj kėtė artikuj me disa shembuj tė jetės sė pėrditshme tė
hacker-ve dhe cracker-ve. Kjo duket sė ėshtė e vetmja mėnyre e dallimit
tė tyre. Nga ky pėrshkrim i shkurt ju mund tė krijoni njė bindje mė tė
thellė rreth kėti dallimi.RICHARD STALLMAN. Stallman ju bashkangjit
Artificial Intelligence Laboratory ne MIT nė vitin 1971. Ai e mori
ēmimin 250K McArthur Genius pėr zhvillim tė software. Ai mė nė fund e
krijoj Free Software Foundation, duke krijuar qindra shėrbime dhe
programe nė platformen UNIX, tė gjitha gratis. Ai punoj nė disa makina
tė vjetra, duke pėrfshire edhe DEC PDP - 10 (nė tė cilen akoma hyrje).
Ai ėshtė njė programer brliant.DENNIS RITCHIE, KEN THOMPSON, dhe BRIAN
KERNIGHAN janė programer nė Bell Labs, dhe tė gjithė ishin instrumente
nė zhvillimin e sistemit operativ UNIX dhe gjuhės programuese C. Pa
kėta nuk do tė kishim pasur Internet apo sė paku jo atė qė e kemi sot.
Ata edhe sot hakojn. Psh RITCHIE tani ėshtė i zėnė nė planin 9 tė Bell
Labs, njė sistem operativ qė mesiguri do ta riaktivizoj UNIX-in si
sistem operativ standart tė super rrjetave tė industris.PAUL BARAN,
RAND CORPORATION. Baran ėshtė mesiguri hacker-i mė i madhe prej gjithė
kėtyre pėr vetem njė arsyje fundamentale: Ai ishte duke hakuar
Internetin para se Interneti tė egzistoj. Ai e hakoj konceptin, dhe
pėrpjekjet e tina i inspiruan tė tjerėt hacker-a qė e pasuan.
EUGENE
SPAFFORD ėshtė profesor i shkencave kompjuterike, i shpėrblyer nė
Universitetin Purdue dhe vende tjera. Ai ishte instrument nė krijimin e
Computer Oracle Password dhe Security System (COPS), njė sistem gjysmė
automatik per sigurimin e rrjetit. Spafford-i ka dhėnė shumė student
prominent gjatė kėtyre viteve, emri i tina ėshtė intezivisht i
respektuar nė kėtė fushė.
WIETSE VENEMA duel nga Universiteti i
teknologjis tė Eindhoven nė Holand. Ai ėshtė njė programer i dalluar qė
ka njė histroi tė gjatė nė shkrimin e mjeteve tė siguris tė rrjetit. Ai
ėshtė bashkėautorė i SATAN me Farmer dhe shkroj TCP WRAPPER, njė ndėr
programet mė tė pėrhapura tė siguris nė bote. (Ky program siguron njė
kontroll dhe monitorim tė afėrt tė informatave tė paketuara nga Void).
LINUS
TORVALDS ėshtė njė ndėr individet mė tė shquar. Torvalds ka jepur klase
tė UNIX-it dhe tė programit C nė vitet e hershme tė 1990. Njė vite mė
vonė, ai fillon tė shkruan njė sistem tė ngjajshem me sistemin operativ
UNIX. Brenda njė vitit, ai e lėshoj kėtė sistem nė Internet(ishte
quajtur LINUX). Sot, Linux-i njė kult i pėrcjellur dhe ka njė dallim qė
tė jetė sistemi i vetmi operativ qė ėshtė zhvilluar ndonjė herė nga
programer nga mbarė bota, shumė nga tė cilet nuk do tė takohen kur
njėri me tjetrin. Linux-i ėshtė i lire nga kufizimet e tė drejtes sė
autorit dhe i lire pėr qdo kėnd me hyrje nė Internet.
BILL GATES dhe
PAUL ALLEN nga ditet kur ishin nė shkolle tė mesme, kėta njerz nga
Washington-i po hakonin software-in. Qė tė dyte janė programer tė aftė.
Duke filluar nga viti 1980, ata ndėrtuan mbretrin mė tė madhe dhe mė tė
sukseshme tė software-ve nė bote. Sukseset e tyre komerciale pėrfshinė
MS-DOS, Microsoft Windows, Windows 95/98/00/Mi, dhe Windows NT Dhe Xp.
Cracker-et:
KEVIN
MITNIK , i njohur po ashtu me pseodonimin Condor, ėshtė me siguri
cracker-i mė i njoftun i botes. Mitnik e filloj karjeren e ti si thyes
telefonash (phone phreak). Qė nga ato dite tė hershme, Mitnik nė mėnyre
tė suksesshme ka crack-u sigurin e ēdo sajti qė mund tė imagjinonin,
duke pėrfshir por edhe jo duke u kufizuar nė sajtet ushtarake,
korporatave financiare, firmave software-ike dhe kompanit tjera
teknologjike.(Kur ishte akoma njė tinajxher Mitnik e crack-oj komanden
e Mbrojtjes ajrore te Amerikes se Veriut). U dėnua pėr sulmet qė ka
gjatė viteve 1994-1995, dhe ėshtė i pari crakcer qė dėnohet pėr qasje
tė paautorizuar nė rrjetat kompjuterike.
KEVIN POULSEN Duke
pėrshkruar njė rruge tė ngjajshme me atė tė Mitnik-ut, Poulsen ėshtė mė
shumė i njohur pėr aftėsit e ti qė tė kontrolloj sistemin telefonik
Pacific Bell. (Poulsen njė herė e pėrdori talentin e tij qė tė fitoj
njė kontest nė radio ku ēmimi fitues ishte njė Porsche. Ai manipuloj
linjat telefonike ashtu qė thirrja e tij do te ishte fituese). Poulsen
ka thyer gjithashtu pothuajse ēdo lloj sajti qė egziston, por i
parapėlqen sajtet qe kane te bėjnė me ushtrin. Poulsen u lirua me 1996
dhe siq duket ėshtė reformuar(ndryshur). Kevin shkruan shpesh ne www.securityfocus.com
JUSTIN
TANNER PETERSON i njohur gjithashtu edhe si Agent Steal (inspektor
hajni), Petersoni ėshtė mesiguri i njohur pėr crack-imet e ti nė
agjencit prominente tė kredive tė kosumatorve. Peterson-i siq duket
ishte i motivuar nga parat nė vend tė kuriozitetit. Kjo munges e
filozofisė personale dėrgoj nė rrenjėn e tij dhe rrenjėn e tė tjerėve
psh: njė heri i zėnė, Peterson-i i zbuloj shoket e tij duke pėrfshir
edhe Kevin Poulsen. Petersoni atėherė bėri njė marveshje me FBI qė tė
punoj fshehtė pėr ta. Kjo i siguroj Peterson-it lirimin por ai prap e
vazhdoj avazin e vjeter duke dėshtuar mė vonė nė njė transferim tė
parave.
DAVID SMITH ėshtė autori i virusit famėkeq Melissa i cili nė vitin 1999 goditi shumė rrjeta kompjuterike.
ONEL DE GUZMAN, filipinasi i cili krijoj dhe e pėrhapi vitusin LoveBug ne vitin 2005.
Virusi Melissa dhe LoveBug kanė titullin e virusit mė famėkeq tė shekullit
E
ripostova kete artikull pasi qe e kam perkthyer per nje qellim qe disa
me te vertete ta kuptojne differencen midis hacker-eve dhe cracker-ve.
E kam perkthyer nga autori qe mban titullin Doctor of Philosophy in
Computer Science, titulli me i larte universitare qe mund ta merresh.
Ne
kete rast, ky artikull shpresoj qe te sqarone disa gjera me larte rreth
Assembly, nuk bene te ignjorohet assembly. te gjithe studente qe jane
ne universitete amerikane, dega shkencat kompjuterike, assembly
patjeter duhet te mesoj, neqofse nuk eshte e domosdoshme pse atehere
ata e mesojne

ultimo101
Admin
Admin

Numri i postimeve : 19
Age : 31
Registration date : 11/05/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi